|
Kvakeriai
Kvakeriai (angl. Quakers < quake 'drebėti'), arba Religinė bičiulių draugija (angl. Religious Society of Friends), – spiritualistinė puritonų (protestantų) šaka,[1] atsiradusi Anglijos pilietinio karo metu (XVII a. vidurys) Anglijoje ir Velse. Kvakeriai vadina save draugais pagal Jono Evangelijos 14,15.[2][3] Draugija buvo įkurta 1652 m. anglų amatininko Džordžo Fokso (1624–1691).[1] Kvakeriai teigia, kad Dievas kiekviename tikinčiajame žmoguje tiesiogiai apsireiškia per Šventąją Dvasią, o jų teologinį pagrindą sudaro mokymas apie vadinamąją vidinę šviesą, kurią siela junta „drebanti“ (iš čia – draugijos pavadinimas).[1] Pagal 2012 m. duomenys, pasaulyje yra apie 377 000 kvakerių.[4] Daugiausia kvakerių yra Šiaurės Amerikoje (ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose), Afrikoje (Kenijoje), Europoje (Jungtinėje Karalystėje), taip pat Bolivijoje ir Gvatemaloje. Šaltiniai
Information related to Kvakeriai |
Portal di Ensiklopedia Dunia
