2008 m. Kaukazo karas
Rusijos ir Gruzijos karo regionas
Data 2008 rugpjūčio 7 – 12 [1][2] Vieta Gruzija Rezultatas Gruzijos pralaimėjimas. Gruzinų tautybės gyventojai buvo išvaryti iš Pietų Osetijos ir Kodorio tarpeklio[3] Rusija vienašališkai pripažino Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę.[4] Pietų Osetijoje ir Abchazijoje įsteigtos Rusijos karinės bazės Teritoriniai pokyčiai Pietų Osetija ir Abchazija užėmė iki tol Gruzijos kontroliuotas šių respublikų dalis
Konflikto šalys
Rusija Pietų Osetija Abchazija	Gruzija
Vadovai ir kariniai vadai
Dmitrijus Medvedevas Vladimiras Putinas Anatolijus Serdiukovas Nikolajus Makarovas Maratas Kulachmetovas Anatolijus Chruliovas Eduardas Kokoitys Sergejus Bagapšas	Micheilas Saakašvilis Davitas Kezerašvilis Zaza Gogava Mamuka Kurašvilis Davitas Nairašvilis Ivanas Merabišvilis
Pajėgos
Pietų Osetijoje: 70 000 karių. Abchazijoje: 9 000 karių.[5][6] 3 000 reguliariųjų pajėgų karių.[7] 1 000 karių ir mobilizuotų rezervistų.[8]	Gruzija ~29000 karių ir savanorių[7]
Nuostoliai
Rusijos patvirtinta: 67 žuvę ir 283 sužeisti kariai[9][10]; 4 numušti lėktuvai (1 Tupolev Tu-22, 3 Sukhoi Su-25)[11] Gruzijos vertinimu: 300 žuvusių, 41 patekęs į nelaisvę karys Abchazijos patvirtinta: 1 žuvęs, 2 sužeisti kariai	Gruzijos patvirtinta: 168 žuvę ir 1964 sužeisti kariai, 14 dingusių be žinios, 188 žuvę civiliai ir 18 žuvusių policininkų[12][13][14]

Rusijos–Gruzijos karas (taip pat Karas Pietų Osetijoje, Antrasis Pietų Osetijos karas) – 2008 metų karinis konfliktas tarp Gruzijos ir Rusijos bei nepripažintų Abchazijos ir Pietų Osetijos respublikų.

Kariniai susidūrimai tarp Gruzijos armijos ir Pietų Osetijos milicijos prasidėjo 2008 m. liepą, o rugpjūčio 7–8 d. naktį Gruzijos kariuomenė pradėjo puolimą Pietų Osetijoje. Rugpjūčio 9 d. į karą įsitraukė Rusija, kuri nuo 1992 m. Pietų Osetijoje ir Abchazijoje turėjo taikdarių pajėgas. Su papildomomis pajėgomis permestomis iš Šiaurės Kaukazo Rusija greitai nugalėjo Gruzijos kariuomenę. Rusijos kariuomenė puolė tiek Pietų Osetijoje, tiek Abchazijoje. Iš Pietų Osetijos ir Abchazijos Rusijos kariuomenė veržėsi gilyn į Gruzijos teritoriją – Abchazijos fronte ji pasiekė Počio uostą prie Juodosios jūros, Pietų Osetijos fronte per keliolika kilometrų priartėjo prie Tbilisio.

Rugpjūčio 12 d. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas paskelbė nutraukiantis karo veiksmus. Rugpjūčio 15 d. tarp Gruzijos ir Rusijos buvo sudarytas preliminarus susitarimas dėl ugnies nutraukimo. Susitarimui tarpininkavo Europos Sąjungą atstovavęs Nicolas Sarkozy. Pagal susitarimą karinės pajėgos turėjo būti atitrauktos į pozicijas buvusias prieš karinių veiksmų pradžią, o Gruzija įsipareigojo nesiimti jėgos prieš separatistines respublikas. Rusija šio susitarimo nesilaikė ir iš prieš konfliktą Gruzijos kontroliuotų Abchazijos ir Pietų Osetijos dalių nepasitraukė. Dar du mėnesius Rusijos karinės pajėgos laikė užėmusios ir „buferines zonas“ Gruzijoje.

2008 m. rugpjūčio 26 d. Rusija pripažino Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę ir pasirašė su šiomis kitų šalių nepripažintomis valstybėmis karinio bendradarbiavimo sutartis.

Dabartinės Pietų Osetijos teritorijoje osetinai gyvena nuo XIII a.^[15] Nuo XVIII a. dėl šio regiono kovojo Persijos, Osmanų ir Rusijos imperijos, kol galiausiai XIX a. čia įsitvirtino Rusija. Po Rusijos revoliucijos 1918 m. Gruzijai paskelbus nepriklausomybę osetinai sukilo, o jų sukilimas Tbilisio buvo numalšintas, osetinai kaltinti prorusiškumu ir probolševikiškumu. Pasak osetinų per sukilimą žuvo 5000 žmonių.^[16] Sovietams užkariariavus Gruziją, iš pradžių buvo suformuota Užkaukazės Tarybų Federacinė Socialistinė Respublika, vėliau ji padalinta į tris – Armėnijos, Gruzijos ir Azerbaidžano respublikas. Gruzijos Sovietų Socialistinės Respublikos sudėtyje buvo įkurtos Adžarijos, Abchazijos ir Pietų Osetijos autonominės respublikos.

Vykstant Sovietų Sąjungos dezintegracijai atsinaujino daugelis ankstesnių etninių konfliktų. 1990 m. rugsėjį Pietų Osetija paskelbė turinti apsisprendimo teisę, tačiau Gruzija gruodžio mėn. atmetė galimybę, kad Pietų Osetija galinti atsiskirti nuo Gruzijos. 1991 m. Pietų Osetijos vietinė valdžia paskelbė nepriklausomybę^[17], kuri tarptautinės bendruomenės nebuvo pripažinta.

Pietų Osetija nuo Gruzijos atsiskyrė po 1991–1992 m. karo per kurį žuvo keli tūkstančiai žmonių^[18]. Po paliaubų 1992 metais P. Osetijos teritorijoje buvo suformuotos taikdarių pajėgos iš Rusijos ir Gruzijos karių. Po to 12 metų regione buvo palyginti ramu. 2004 m. į valdžią atėjus Micheilui Saakašviliui, situacija pradėjo aštrėti, nors M. Saakašvilis ir siūlė Pietų Osetijai „plačią autonomiją“^[18].

2006 m. lapkritį Gruzijos kontroliuojamos P. Osetijos gyvenvietės lyderiu išsirinko Dmitrijų Sanakojevą, tačiau jo įtaka apsiribojo nedidele P. Osetijos regiono dalimi. Didžiąją regiono dalį valdė separatistų lyderis – Eduardas Kokoitys^[18]. Nuo 2006 m. Gruzija gerokai padidino importuojamų ginklų kiekį. Ginklai buvo tiekiami iš JAV, Ukrainos, Izraelio ir kt. ne rusiškų šaltinių.^[19] 2006 m. spalį – po to, kai Gruzijoje buvo sulaikyti ir iš šalies deportuoti Rusijos kariškiai, įtariami šnipinėjimu, Rusijos pareigūnai pradėjo masiškai deportuoti Rusijoje gyvenančius gruzinus. Todėl Gruzija pateikė ieškinį Europos žmogaus teisių teismui Strasbūre dėl grubių teisių pažeidimų deportuojant Gruzijos piliečius ir etninius gruzinus.^[20]

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – Esamasis laikas Jei galite, sutvarkykite.

Rusijos-Gruzijos karas dar vadinamas naftotiekio karu ^{[21] [22] [23]}, kadangi per Gruzijos teritoriją einą svarbūs Rusiją aplenkiantys naftotiekiai ir dujotiekiai iš Kaspijos jūros valstybių ^[24]. Baku-Tbilisi-Ceyhan naftotiekiu transportuojama apie 1 proc. viso pasaulyje suvartojamos naftos. Gruzija yra esminė šalis, siekiant užtikrinti laisvą naftos tiekimą Vakarų Europai.

Gruzijos vidaus reikalų ministro pavaduotoja Eka Zguladzė teigė, kad Gruzija bandė atsiimti savo teritoriją kariniais veiksmais, kadangi osetinai atakavo gruzinų kaimus Pietų Osetijoje.

2008 m. rugpjūčio 8 d. tarp Gruzijos ir separatistinės autonomijos pajėgų įvyko susirėmimai. Gruzija atakavo Cchinvalio miestą ketindama ji atsiimti iš separatistinio režimo. Mūšiuose buvo naudojama sunkioji technika, aviacija bei reaktyvinė artilerija. Žuvo šimtai žmonių, daug sužeista.

Kaip atsakas į mėginančios atsiskirti Gruzijos dalies puolimą į Pietų Osetijos teritoriją įvesti papildomi Rusijos kariniai daliniai ir pradėjo kovas prieš Gruziją. Rusijos lėktuvai bombardavo du Gruzijos miestus bei gruzinų pozicijas, Rusija pasiuntė karinės technikos iš Š. Osetijos. Gruzijos kariuomenė kontroliavo beveik visą Cchinvalį ir nuo 14 valandos paskelbė vienpuses paliaubas per kurias ragino osetinus pasiduoti. Tačiau Rusijos aviacija smogė gruzinų aviacijos bazėms šalia Tbilisio. Atsakydama į Rusijos puolimus Gruzija pareiškė, jog gali paskelbti Rusijai karą. Gruzija paskelbė visuotinę mobilizaciją. Apie 150 Rusijos tankų atvyko į Cchinvalį ir susirėmė su gruzinų pajėgomis. Gruzinai apleido pozicijas mieste, kurį užėmė Rusija. Rusija užėmė Gruzijos separatistinį Abchazijos regioną pasiuntusi tūkstančius karių. Separatistinio Abchazijos regiono lyderis pranešė apie visuotinę mobilizaciją^[25].

• Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernard Kouchner susitiko su Gruzijos prezidentu prieš keliaudamas į Maskvą tartis dėl paliaubų^[25].
• Rusų pajėgoms toliau atakuojant Gruziją Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus kartu su Lenkijos prezidentu Lechu Kaczynskiu, Ukrainos prezidentu Viktoru Juščenka, Estijos premjeru Andru Ansipu ir Latvijos premjeru Ivaru Guodmaniu nusprendė vykti į Tbilisį^[26].

Svarbesni P. Osetijos karo įvykiai pagal konflikto dienas:

Rugpjūčio 1 d. pabaigoje prasidėjo intensyvūs mūšiai tarp Pietų Osetijos sukilėlių ir Gruzijos kariuomenės. Žuvo 6 žmonės, buvo sužeisti 21. Kiekviena pusė apkaltino kitą užpuolimu. Rugpjūčio 3 d. Rusijos vyriausybė leido pietų osetinams skubiai evakuotis į Rusiją, todėl per pirmą evakuacijos dieną į Rusiją išvyko 20 pilnų autobusų ^[27] Rugpjūčio 4 d. penki 58-osios Rusijos armijos batalionai nuvyko prie Roki tunelio, kuris jungia Šiaurės ir Pietų Osetijas.^[28] Kovos tęsėsi kelias dienas – buvo sužeisti trys Gruzijos kariai ir šalis neteko karinio sunkvežimio.^[29] Tą naktį žuvo keturi žmonės, Gruzijos pajėgos kovojo toliau. Gruzijos pajėgos netoli Šiaurės Osetijos sutelkė karines pajėgas.^[30] Gruzijos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad mažiausiai 10 Gruzijos karių žuvo kovose rugpjūčio 7 dieną.^[31][32]Rugpjūčio 7 d. 19:00 Gruzijos prezidentas Micheilas Saakašvilis tiesioginiame televizijos eteryje pranešė^[33], kad „Ir toliau vyksta snaiperių karas prieš kaimo gyventojus (Pietų Osetijos konflikto zonoje) ir šiuo metu man bekalbant intensyviai šaudoma iš artilerijos, tankų, raketų paleidimo sistemų, atvežtų į konflikto zoną nelegaliai; taip pat ir iš kitų ginklų, tarp jų minosvaidžių ir granatsvaidžių“. Dienos pabaigoje, Gruzijos prezidentas paskelbė vienašališkai nutraukiantis karinius veiksmus. Pasiūlė derybas, priminė apie ilgai siūlomą autonomiją Pietų Osetijai, priminė, kad Rusija galėtų garantuoti šį sprendimą, paskelbė visuotinę amnestiją ir pasiūlė tarptautinei bendruomenei įsikišti į šio konflikto sprendimą.^[34] Gruzija atsitraukė ir ėmė ruoštis tiesioginėms deryboms su Pietų Osetijos vyriausybe de facto.

Apie 4.00 val. rugpjūčio 8 dieną Gruzijos prezidento įgaliotinis, reintegracijos ministras T. Jakobašvilis patvirtino, kad Gruzijos pajėgos užėmė penkis osetinų kaimus ir apsupo Cchinvalį. Vėliau apie 5.30 val. Gruzijos žiniasklaida pranešė, kad Rusijos aviacija bombardavo 9 kilometrai nuo Tbilisio centro įsikūrusią gruzinų Vaziani karinę bazę. Šioje bazėje yra dislokuotos Gruzijos oro pajėgos, pati bazė yra keli kilometrai nutolusi nuo Tbilisio oro uosto. 7.00 val. kai kurios Rusijos žiniasklaidos priemonės pranešė, kad ryte mūšiai dar sustiprėjo – Gruzija naudojo aviaciją bei apšaudė Rusijos bazę, sužeisti 3 Rusijos kariai. 8.30 val. Gruzijos televizija „Rustavi2“ pranešė, kad šalies pajėgos kontroliuoja jau 8 osetinų kaimus. Vėliau Gruzijos premjeras V. Gurgenidzė pareiškė, kad visiems Pietų Osetijos vadovams skelbiama amnestija ir jie nebus baudžiami už savo veiklą. Buvo pažadėta, kad pasibaigus operacijai Pietų Osetijai kaip ir anksčiau bus užtikrintas autonomijos statusas. Gruzijos vyriausybė pažadėjo 35 mln. JAV dolerių Pietų Osetijai atstatyti. Pranešė, kad gruzinai užėmė dar 3 osetinų kaimus ir viso atgavo 11 kaimų kontrolę. Apie 600 Gruzijos karių perėmė Cchinvalio priemiesčių kontrolę, užimtos strategines kalvos aplink miestą. Rusija pasiūlytas JT saugumo tarybai pareiškimas, smerkiantis Gruzijos veiksmus Pietų Osetijoje, buvo nepriimtas. Gruzijos Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad 9 val. trys Rusijos šturmo lėktuvai „Su-24“ pažeidė Gruzijos-Rusijos sieną ir bombardavo policijos pastatą Gruzijos Karelio mieste, kuris yra apie 10 km į pietus nuo Pietų Osetijos administracinės ribos. Buvo numestos 3 bombos. Pietų Osetijos atstovas Rusijoje paragino Rusija „imtis karinių priemonių ir sustabdyti konfliktą“. JAV paragino Rusiją nesikišti į konfliktą ir Baltųjų rūmų atstovas JT Saugumo Tarybos posėdyje teigė, jog Rusija ir Gruzija turi gerbti viena kitos teritorinį vientisumą. Taip pat JAV paragino šalis nutraukti karinius veiksmus, o JT Saugumo Taryba išsiskirstė nepriėmusi jokių nutarimų. Gruzijai puolant separatistinį judėjimą, Rusijos kariai pareiškė, kad kai į jų bazę Cchinvalyje pataikė reaktyvinės artilerijos įrenginių „Grad“ sviediniai yra „sužeistų ir užmuštų“. Gruzijos prezidentas paskelbė visuotinę karinę mobilizaciją ir pašaukė daugiau nei 10 tūkst. rezervistų. Keturi Rusijos lėktuvai bombardavo Gorio miestą. Gruzijos žiniasklaida pranešė, kad Gruzijos pajėgoms pavyko numušti vieną Rusijos lėktuvą. Vėliau Rusijos bombonešiai ėmė bombarduoti Gruzijos kariuomenės pozicijas Pietų Osetijoje. Atakuojami kaimai, kuriuos gruzinai užėmė naktį. Rusijos kazokų atamanas Volgograde pareiškė, jog visi jaunesni nei 40 metų kazokai raginami tapti savanoriais ir ginti Pietų Osetiją. Vėliau Rusija įvedė į Pietų Osetiją papildomas pajėgas. Sunkios karinės technikos kolona juda iš Š. Osetijos vienintelių į Pietų Osetiją vedančiu keliu per Roki tunelį. Po Gruzijos oro pajėgų veiksmų rusų invazija į Gruzijos teritoriją sustojo. Rusijos šturmo lėktuvai bombardavo gruzinų pozicijas Pietų Osetijoje. Gruzijos lėktuvai stojo į mūšį. Gruzinai įgijo kontrolę beveik visame Cchinvalio miestą, į kurį įvesti gruzinų tankai. Nuo 14 iki 17 valandos Gruzija paskelbė vienpuses paliaubas, kad civiliai galėtų pasitraukti iš mūšių zonos. Įsigaliojo paliaubos paskelbtos 14 valandą. Iš Š. Osetijos Cchinvalio link juda Rusijos kariuomenė. Gruzijos prezidentas M. Saakašvilis telefonu kalbėjo su V. Adamkumi, NATO generaliniu sekretoriumi J. H. Schefferiu ir C. Rice. Apie 15 val. Gruzija paskelbė, jog jei pasitvirtins informacija apie Rusijos tankų koloną pasiųstą į Cchinvalį, tai Gruzija skelbs Rusijai karą. Gruzija paskelbė, kad Tbilisį bombardavę lėktuvai į Gruzijos oro erdvę atskrido iš Armėnijos, kur Rusija turi aviacijos bazę. Nors šiaurinę Gruzijos sieną kontroliuoja daugiau kaip 130 Gruzijos priešlėktuvinės gynybos pabūklų bei Gruzijos aviacija, tai nesutrukdė Rusijos lėktuvams atakuoti taikinių Gruzijos teritorijoje. Vėliau Rusijos lėktuvai bombarduoja dar vieną Gruzijos karinę bazę, esančiai Tbilisio priemiestyje Marneuli. Dėl Pietų Osetijoje kilusio karinio konflikto Gruzija nusprendė atšaukti savo karius iš Irako 2 tūkstančius Gruzijos karių. Apie pusę šešių vakaro Rusijos kariuomenė ir tankai pradėjo mūšius su Gruzijos pajėgomis Cchinvalyje. Po mūšio gruzinai traukiasi iš miesto, tuo tarpu rusų tankai apšaudo gruzinų pozicijas. Apie 150 sužeistų gruzinų karių atvežta į ligoninę Gorio mieste, kurie nukentėjo nuo aviacijos atakų. Cchinvalyje gruzinų kariai toliau kovėsi su rusais, užėmę pusę miesto. Mūšyje dėl miesto naudojami tankai ir aviacija. Rusijos bombonešiai atakavo Gorio miestą, ant kurio numetė 6 bombas. Reaguodama į įvykius, JTO Saugumo taryba surinko į naują posėdį. Aštrėjant konfliktui tarp Gruzijos ir Rusijos, Gruzijos prezidentas Micheilas Saakašvilis paprašė JAV pagalbos. Apie aštuntą vakaro susišaudymai Cchinvalyje nurimo. Pietų Osetijos separatistų lyderis Eduardas Kokoity pareiškė, kad per atakas Cchinvalyje žuvo 1400 žmonių. Papildomos Rusijos pajėgos puolė gruzinų pozicijas. Didžiąją dalį Cchinvalio miesto kontroliuoja Rusijos pajėgos. Gruzija pranešė, kad gindamasi nuo rusiškos propagandos, nuo rugpjūčio 9 d. nutraukia Rusijos televizijos kanalų retransliaciją šalyje. Į konflikto zoną siunčiama 20 karinių sunkvežimių su kariais. Rusijos aviacija subombardavo Počio uostą ir Senakio karinę bazę vakarinėje Gruzijos dalyje.

Apie 2 valandą nakties CNN pranešė, kad bombarduojamas Tbilisis. Rusijos ambasadorius Jungtinėse Tautose Vitalijus Čiurkinas pranešė, kad Gruziją bombarduoja Rusijos karinės pajėgos. *8.00 val. Rusijos kariniai lėktuvai bombardavo ir visiškai sunaikino Gruzijos uostą Juodojoje jūroje Potyje. Po naktinio Tbilisio bombardavimo evakuotos Gruzijos valstybinės institucijos. Gruzijos valdžia evakavo Prezidento administracijos rūmus ir kitus vyriausybinius pastatus sostinėje Tbilisyje. Gruzijoje internetinis ryšys sutrikęs, visi valstybiniai tinklalapiai išjungti. Gruzijos prezidentas pažadėjo per artimiausias valandas paskelbti nepaprastąją padėtį. 9 val. Rusija į Gruzijos separatistinį Pietų Osetijos regioną siunčia papildomas karių pajėgas. Susirėmimai aplink Pietų Osetijos sostinę Cchinvalį tęsėsi visą naktį, bet buvo mažiau intensyvūs nei penktadienį. Rusijos kariniai lėktuvai bombardavo karinius taikinius Gruzijos Gorio mieste. Rusijos taikiniai buvo netoli trijų karinių bazių, kur dislokuoti tūkstančiai karių. Kariai bei civiliai bėgioja po gatves, ieškodami saugių vietų pasislėpti. Rusija išstūmė gruzinus iš Pietų Osetijos sostinės Cchinvalio. Penktadienio vakarą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai nepavyko pritarti pareiškimui, kuris turėjo padėti siekti paliaubų. Gruzijos gynybos viceministras Batu Kutelija žurnalistams pareiškė, kad per dvi aviacijos atakų prieš Gruzijos miestus dienas numušti 6 kariniai rusų lėktuvai. Gruzijos valdžia ir Vakarų žiniasklaida taip pat tvirtina, kad Rusijos aviacija bombardavo telekomunikacijų anteną Gori mieste, taip pat subombardavo Juodosios jūros uostą Poti bei strateginį kelią pietų Gruzijoje. Apie pusę 11 valandos Rusijos lėktuvai surengė seriją oro antpuolių prieš karinius taikinius centrinės Gruzijos mieste Goryje, esančiame arti separatistinio Pietų Osetijos regiono. Didžioji dalis taikinių buvo karinės bazės, tačiau Gruzijos pareigūnai teigia, kad žuvo nemažai civilių gyvenamuosiuose namuose. Šablonas:Beviltiškas sakinys:(Rusijos karinių pajėgų taktinės grupės batalionai ėmęsi Gruzijos kariuomenės išstūmimo į Rusijos karių pajėgų kontroliuojamą zoną.) Miesto gyventojai evakuojami į Rusijos ligonines. Rusijos lėktuvai bombardavo oro uostą Kopitnari Gruzijos vakaruose, 14 kilometrų nuo Kutaisio miesto. Apgadintas pakilimo takas, vienas žmogus sužeistas. Rusijos lėktuvai bombardavo Gruzijos priešlėktuvinės gynybos bazę Vakarų Gruzijos Senaki mieste. Nuo bombų žuvo Gruzijos kariai, bent 60 žmonių sužeista. Rusijos generalinis štabas pripažino, kad Gruzijos pajėgoms pavyko penktadienį numušti du karinius Rusijos lėktuvus. Rusija teigia, kad buvo numušti šturmo lėktuvas Su-25 ir bombonešis Tu-22. Pagal Gruzijos atstovų teigimus, penktadienį numušti nemažiau nei 4 rusų lėktuvai, o šeštadienį – apie 10 numuštų lėktuvų. Pranešta, kad į nelaisvę paimti ne mažiau nei du rusų karo lėktuvų pilotai. Rusijos lėktuvai tęsia Gruzijos miestų bombardavimą. Separatistinės Abchazijos vadovas Sergejus Bagapšas paskelbė, kad pradeda Gruzijos pajėgų puolimą šalia separatistinės Abchazijos esančiame Kodorio tarpeklyje. Tam taip pat naudojama Rusijos aviacija bei artilerija.

• „Reuters“ pranešė, kad Pietų Osetijos oficialūs asmenys teigia, esą koviniai veiksmai ties pietine Cchinvalio puse baigėsi apie vidurnaktį, vis dėlto nėra garantijos, kad šis pranešimas visiškai atitinka tikrovę. Vėliau „Reuters“ paskelbė, kad Rusijos 58-osios armijos vadas generolas leitenantas Anatolijus Chruliovas buvo sužeistas Gruzijos kariuomenės artilerijai apšaudant Rusijos kariuomenės koloną už Cchinvalio miesto ribų sekmadienio ryte.
• Pasak Gruzijos Vidaus reikalų ministerijos, Rusija į P. Osetiją įvedė 6 tūkst. karių žeme, o vandeniu į Abchaziją – 4 tūkst. kurie pasiruošę puolimui auštant. Konflikto veiksmai persikėlė ir į jūrą: Rusijos karinis laivynas ėmė blokuoti Gruzijai priklausančios Juodosios jūros ribas dėl įtarimo, kad Vakarų šalys tiekia gruzinams ginkluotę. Rusai taip pat Gruzijos laivų neleido į Abchazijos teritorinius vandenis. Rusų karinio laivyno atstovai pranešė, kad neketina blokuoti Gruzijos krantų, kadangi „Rusija nėra karo būsenoje su Gruzija“. Gruzijos Nacionalinio saugumo tarybos sekretorius Aleksanderis Lomaja paskelbė, kad rusų lavai įsiveržė į Abchazijos Očamčiros uostą.
• Sergejus Bagapšas, Abchazijos Prezidentas, teigė pasiuntęs 1000 karių batalioną į Kodorio tarpeklį ir paskelbė karo rezervininkų mobilizaciją sustiprinti jų pozicijas. Jis perspėjo, kad Abchazija yra pasiruošusi „įvesti tvarką“ ir žengti toliau jei bus jaučiamas gruzinų pasipriešinimas.
• Prieš pietus Rusijos URM perdavė Gruzijos ambasadai Maskvoje notą, kurioje perspėjo, kad Rusijos laivynas pradeda Gruzijos jūros pakrantės blokadą – jog Rusijos laivai šaudys į visus laivus, prisiartinusius prie kranto arčiau kaip 20 km.
• Netrukus Ukrainos URM įspėjo Rusiją nenaudoti Sevastopolio karinio jūrų laivyno bazėje dislokuotų Rusijos laivų prieš Gruziją, kitaip Ukraina bus įtraukta į konfliktą ir blokuos bazę – neleis Rusijos laivams grįžti į dislokavimo vietą. Rusija jau pasiuntė Juodosios jūros laivyno laivus prie Gruzijos krantų.
• Vakare Rusijos Gynybos ministerija pranešė, kad Rusijos Juodosios jūros laivyno laivai nuskandino vieną Gruzijos karinį katerį, kuris, Rusijos pusės žodžiais, dukart bandė atakuoti Rusijos laivus.
• Jungtinių tautų pabėgėlių agentūra (United Nations refugee agency (UNHCR)) teigia, kad apie 10-20 tūkstančių žmonių tapo pabėgėliais Gruzijoje, tuo tarpu Rusija teigia, kad apie 30 tūkstančių žmonių pabėgo nuo karo į Šiaurės Osetiją.^[25]

• Rusijos kariuomenė blokavo Gruzijos pajėgas Kodori tarpeklyje ir paskelbė ultimatumą pasiduoti per 3 valandas^[35].
• Rusija patvirtino Gruzijos žiniasklaidos pranešimus, kad ji kontroliuoja Gruzijos oro erdvę, kurioje patruliuoja 50 rusų karo lėktuvų, kurie puola taikinius Gruzijos teritorijoje^[35].
• ES pirmininkaujančios Prancūzijos prezidentas N. Sarkozy skrido į Maskvą tartis dėl konflikto sustabdymo.
• Rusija visiškai užėmė Gruzijos separatistinę Abchazijos teritoriją įvedusi papildomas pajėgas vietoj buvusių 6 tūkstančių karių. Į Gruzijos regioną įvesta 9 tūkstančiai karių, 350 tankų ir šarvuočių^[35]. Rusija yra okupavusi Abchazijos ir Pietų Osetijos separatistinius Gruzijos regionus.
• Gruzijos vidaus reikalų ministro pavaduotojos Eka Zguladzės teigimu rusų aviacija ir artilerija rugpjūčio 10-11 dienomis bombardavo 15 Gruzijos miestų ir kaimų.
• Rusų tankai ir artilerija kartu su abchazais puolė gruzinų pajėgas Kodorio perėjoje.

Rusija atsiuntė papildomą karinį laivą prie Počio uosto, kuris prisidėjo prie Gruzijos uostų blokados.^[36] Gruzija apkaltino Rusiją, kad ji per Počio uostą siunčia savo kariuomenę į Gruziją. Rusija teigia, kad ji pasiuntė tik žvalgybos dalinį, kuris mieste buvo labai trumpai.^[37]

Italijos užsienio reikalų ministras Franco Frattini paskelbė, kad Italija yra pasiruošusi atsiųsti kareivius į Pietų Osetiją, jei Europos Sąjunga pirmadienį (2008 m. rugpjūčio 18 d.) nuspręs įsitraukti. Frattini pasakė, kad Italija nusiųs į Pietų Osetiją savo kariuomenę, jei Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernard Kouchner tai rekomenduos Europos Sąjungai sugrįžęs iš savo tarpininkavimo kelionės į Tbilisį ir Maskvą. Tačiau Frattini teigia, kad Italija neparems Europoje kuriamos “Anti-Rusijos koalicijos”.^[38]

Rusijos prezidentas ir vyriausiasis karinių pajėgų vadas Dmitrijus Medvedevas paskelbė stabdantis karinius veiksmus Gruzijoje^[39]. Abchazų pajėgos be pasipriešinimo užėmė dalį Kodorio tarpeklio. N. Sarkozy ir D. Medvedevas sutarė, kad Rusija išves kariuomenę iš užimtų teritorijų, o P. Osetijos ir Abchazijos statusas bus aptartas tarptautinėje konferencijoje^[40].

Nepaisant Rusijos prezidento Medvedevo pareiškimo apie stabdomus Rusijos kariuomenės karinius veiksmus, Gruzijos vyriausybė pranešė, kad Rusijos kariniai lėktuvai ir toliau skraido ir bombarduoja Gruziją. Po Rusijos prezidento pranešimo buvo subombarduoti du kaimai Gruzijoje.^[41] Rusijos karinės pajėgos toliau bombarduoja civilinius pastatus ir gyentojus Gruzijoje ^[42] An Associated Press reporteris pranešė matęs, kaip 135 Rusijos karinės mašinos, įskaitant tankus, vyksta link slėnio, kurį kontroliuoja Gruzijos karinės pajėgos.^[43] Japas de Hopas Šeferis, NATO sekretorius, pareiškė, kad nepaisant karinio konflikto Gruzija išlieka kandidatė NATO narystei.^[44]

Nepaisydama pasirašyto taikos susitarimo, Rusijos kariuomenė ir Pietų Osetijos pajėgos sugrįžo į Gruzijos Gorio miestą, kuriame siautėjo Pietų Osetijos kariai. Pranešta, kad Pietų Osetijos kariai, patikrinimo punkte atima iš žmonių daiktus, jei jie nori išvykti iš miesto^[45].

Rusija ir Gruzija kariauja propagandinį karą tiek savo valstybėse, tiek užsienyje. Abi pusės skelbia skirtingus pranešimus, kuriuos sunku patikrinti. Rusija save vaizduoja, kaip sąžingą tarpininkę ir „taikos ir gyvybės saugotoją“^[46], kuri siekia apsaugoti savo piliečius (dauguma Pietų Osetijos gyventojų yra Rusijos piliečiai), o Gruzija elgiasi, kaip maža valstybė, kurią užpuolė agresorius „Rusijos meška“ ^[47] Medvedevas vaizduoja Rusijos kareivius kaip „taikdarius“, o Sakašvilis kaip okupantus.^[48]

Rugpjūčio 11 d. Rusijos televizijos kanalas „Russia Today“ TV apkaltino JAV televizijos kanalą CNN, kad jis rodo „Russia Today“ nufilmuotą subomborduoto Gori miesto vaizdo medžiagą.

Buvo užpultas Gruzijos nacionalinio banko tinklalapis. Banko tituliniame lape pavaizduoti 20-ojo amžiaus diktatoriai ir Gruzijos prezidentas Sakašvilis. Atakuojami buvo Gruzijos informaciniai portalai internete^[49]. Atakuojant Gruziją buvo naudojami tie patys metodai, kaip ir atakuojant Estijos kibernetinę erdvę 2007 metais^[50].

Estija į Gruziją išsiuntė du informacinio saugumo specialistus, dirbančius Estijos kompiuterinių nelaimių reagavimo komandoje (angl. – Computer Emergency Response Team (CERT). Gruzijos užsienio reikalų ministerijos tinklalapis patalpintas Estijos serveryje^[51][52].

Karo metu Rusija kontroliavo ir padidino pajėgas separatistinės Gruzijos teritorijoje. Rugpjūčio 26 d. Rusija, remdamasi Kosovo atskyrimo nuo Serbijos pavyzdžiu, vienašališkai pripažino Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę, tuo susilaukdama neigiamos reakcijos iš JAV ir ES ^[53].

2009 m. rugpjūčio 3 d. Pietų Osetijos separatistai numetė dvi granatas į Gruzijos ir Rusijos pasienio kontrolės punktus ^[54].

2009 m. rugpjūčio 4 d. Gruzija paprašė ES ir JAV sulaikyti Rusiją nuo provokacijų ^[55].

Vikiteka: Rusijos–Gruzijos karas – vaizdinė ir garsinė medžiaga