Rugpjūčio 5 yra 217-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 218-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 148 dienos.

(kol kas neįvestos)

Mintarė – Nona – Osvaldas – Rimtas – Vaidotas – Vilija

• 1285 – Olešnios mūšis tarp Daumanto ir Tverės vyskupo pajėgų. Žuvo Daumantas
• 1506 – Klecko mūšis, kuriame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kariuomenė, vadovaujama Mykolo Glinskio, sumušė totorius.
• 1769 – Jurbarko mūšis.
• 1772 – Pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas.
• 1904 – pašventinta naujoji mūrinė Tauragės Švč. Trejybės bažnyčia.
• 1931 – oficialiai atidarytas Žaliakalnio keltuvas, Kaune.
• 1991 – įvesta nauja Lietuvos valiuta – talonas.
• 1992:
  • paleistas antrasis, iš keturių, Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės agregatas.
  • Romo Ubarto dėka pirmąkart olimpinėse žaidynėse iškelta Lietuvos trispalvė ir sugrotas Lietuvos himnas.
• 1994 – išleistas įstatymas, po kurio pradedamos atkurti Lietuvos apskritys.

• 1753 m.:
  • Laurynas Gucevičius, architektas, brandžiojo klasicizmo atstovas Lietuvoje (m. 1798 m.).
  • Mykolas Ceraskis, bažnytinių raštų rengėjas (m. 1823 m.).
• 1892 m. – Jonas Mileris, literatas, publicistas, emigrantas.
• 1906 m. – Adomas Dagys, politikas, LSDP narys.
• 1912 m. – Elena Gineitienė, Lietuvos biochemikė, biomedicinos mokslų daktarė (m. 2007 m.).
• 1928 m. – Jonas Gricius, lietuvių kino operatorius (m. 2021 m.).
• 1932 m. – Antanas Garbauskas, Lietuvos dailininkas vitražistas, restauratorius, pedagogas (m. 2008 m.).
• 1933 m. – Edmundas Montrimas, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
• 1935 m. – Arvydas Kliorė, JAV radiotechnikos inžinierius, filosofijos daktaras.
• 1940 m. – Alfonsas Bajoras, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas.
• 1944 m. – Algirdas Vizgirda, vienas ryškiausių Lietuvos atlikėjų, grojančių pučiamaisiais instrumentais, Lietuvos Respublikos Gedimino ordino V laipsnio kavalierius, profesorius, dirigentas, Lietuvos muzikų sąjungos narys.
• 1950 m.:
  • Kęstutis Jakelis, Lietuvos ir Kaišiadorių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Regina Šaltinienė, advokatė, Lietuvos ir Ukmergės rajono politinė veikėja.
• 1954 m. – Nijolė Liaudanskienė, pedagogė, Lietuvos ir Akmenės rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1955 m. – Pranas Balckus, Lietuvos ir Radviliškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1961 m. – Audrius Navikas, lietuvių diplomatas, valstybės tarnautojas, eurobiurokratas.
• 1963 m.:
  • Dainius Želvys, Lietuvos ir Palangos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Reda Uogintienė, Lietuvos dailininkė, pedagogė.
  • Saulius Vaiginis, Lietuvos ir Utenos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1964 m.:
  • Remigijus Merkelys, Lietuvos kompozitorius, choro dirigentas.
  • Daiva Rinkevičiūtė, Lietuvos žurnalistė (m. 2023 m.).
• 1965 m. – Saulius Barauskis, Lietuvos ir Kelmės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1974 m. – Agnė Jonkutė, menininkė, daugiausia dirba tapybos, akcijų, instaliacijų srityje, taip pat domisi fotografija.

• 1815 m. – Jeronimas Stroinovskis, teisininkas, teisės filosofas, vienas žymiausių savo laikmečio fiziokratų, Vilniaus vyskupas nuo 1814 m. iki 1815 m. (admin. 1808–1813), Vilniaus universiteto rektorius, Ekonominių disciplinų dėstymo pradininkas Vilniaus universitete, teologijos ir teisės daktaras (g. 1752 m.).
• 1870 m. – Vilhelmas Povilas Radvila, didikas, Prūsijos valstybės ir karinis veikėjas, generolas (g. 1797 m.).
• 1880 m. – Felicijonas Karpis, Rusijos imperijos valstybės ir karinis bei visuomenės veikėjas.^[1] (g. 1821 m.).
• 1922 m. – Juozas Adomaitis-Šernas, mokslo žinių populiarintojas, publicistas, knygnešys (g. 1859 m.).
• 1943 m. – Antanas Jurgeliūnas, Lietuvos gydytojas higienistas, daktaras (g. 1872 m.).
• 1957 m. – Arnas Funkas, inžinierius architektas, vienas funkcionalizmo architektūros Lietuvoje atstovų, spaudos bendradarbis (g. 1898 m.).
• 1963 m. – Juozas Neimontas, vargonininkas, chorvedys, pedagogas ir kompozitorius (g. 1875 m.).
• 1985 m. – Juozas Žilevičius, vargonininkas, kompozitorius, pedagogas, choro dirigentas, muzikologas, kultūros veikėjas (g. 1891 m.).
• 1992 m. – Vilius Orvydas, skulptorius, Orvydų sodybos skulptūrų muziejaus įkūrėjas^[2] (g. 1952 m.).
• 2020 m. – Aleksas Dabulskis, Lietuvos žurnalistas, redaktorius, poetas, satyrikas, vertėjas (g. 1934 m.).
• 2024 m. – Algirdas Vyžintas, lietuvių choro ir orkestro dirigentas, pedagogas (g. 1929 m.).^[3]

• 1305 – netoli Glazgo sugautas William Wallace, kuris vadovavo škotų pasipriešinimui prieš Angliją, ir išvežtas į Londoną, kur buvo teisiamas ir įvykdyta mirties bausmė;
• 1583 – Seras Hamfris Gilbertas įkuria pirmąją anglišką koloniją Šiaurės Amerikoje, dabartiniame Sent Džonse;
• 1772 – pasirašyta trišalė Rusijos, Prūsijos ir Austrijos sutartis, kuria pirmąkart buvo padalinta Abiejų Tautų Respublika;
• 1858 – Cyrus West Field ir kiti baigė tiesti pirmąjį transatlantinį telegrafo kabelį, kuris veikė mažiau nei vieną mėnesį;
• 1864 – mirties bausmę įvykdyta paskutinės sukilėlių Vyriausybės nariams.
• 1884 – Padėtas pamatinis JAV Laisvės statulos akmuo;
• 1888 – Bertha Benz įveikė pirmąją 104 kilometrų ilgio kelionę automobiliu su vidaus degimo varikliu;
• 1914 – JAV, Klyvlende (Ohajo valstija), pastatytas pirmasis elektrinis šviesoforas;
• 1940 – Latvija inkorporuota į SSRS;
• 1944 – Holokaustas: lenkų sukilėliai išlaisvino vokiečių darbo stovykloje buvusius 348 žydų kalinius;
• 1949 – Ekvadore įvyko žemės drebėjimas, žuvo virš 6000 žmonių bei sugriauti 50 miestų;
• 1960 – Burkina Fasas, tuometinė Aukštutinė Volta, tapo nepriklausomu;
• 1963 – Didžiosios Britanijos, JAV ir SSRS atstovai Maskvoje pasirašė sutartį, draudžiančią bandyti branduolinius ginklus atmosferoje, kosmose ir po vandeniu;
• 1966 – prasidėjo Pasaulio prekybos centro statybos;
• 1967 – Pink Floyd išleido debiutinį mono albumą „The Piper at the Gates of Dawn“;
• 1969 – „Mariner 7“ misijos metu nufotografuota 20 % Marso paviršiaus;
• 1970 – prasidėjo Sears Tower dangoraižio (aukščiausio JAV) statybos.

• 1694 m. – Leonardas Oroncas Salvatorė de Leo, italų kompozitorius, vargonininkas, pedagogas. Vienas žymiausių Neapolio mokyklos atstovų (m. 1744 m.).
• 1813 m. – Ivar Aasen, Norvegijos kalbininkas, poetas, filosofas (m. 1896 m.).
• 1827 m. – Marianas Melchioras Antonis Langevičius, vienas 1863–1864 m. sukilimo Lenkijoje vadovų, nuo 1863 m. generolas (m. 1887 m.).
• 1844 m. – Ilja Repinas, rusų dailininkas^[4] (m. 1930 m.).
• 1850 m. – Gi de Mopasanas, prancūzų XIX a. rašytojas, įžymus apsakymų kūrėjas (m. 1893 m.).
• 1885 m. – Alfredas Amtmanis-Briedytis, latvių teatro aktorius, režisierius (m. 1966 m.).
• 1905 m. – Vasilijus Leontjevas, rusų kilmės JAV ekonomistas ir matematikas (m. 1999 m.).
• 1926 m. – Clifford Straughn Husbands, seras, Barbadoso generalgubernatorius, einantis pareigas nuo 1996 m. kai mirė buvusi generalgubernatorė Nita Barrow.
• 1930 m. – Neilas Oldenas Armstrongas, JAV astronautas.
• 1962 m. – Patrick Aloysius Ewing, buvęs NBA krepšininkas.
• 1968 m.:
  • Kolinas Makrėjus, Škotijos automobilių lenktynininkas, pasaulio ralio čempionas (1995 m.) (m. 2007 m.).
  • Oleg Luzhny, ukrainiečių futbolininkas^[5].
  • Marina Le Pen, Prancūzijos visuomenės ir politinė veikėja.
• 1971 m. – Valdis Dombrovskis, Latvijos ekonomistas, politinis veikėjas, 2009 m. vasario 26 d. paskirtasis Latvijos ministras pirmininkas.
• 1975 m. – Eicca Toppinen, suomių grupės Apocalyptica violončelininkas ir dainų autorius^[6].
• 1976 m.:
  • Marianas Pacharas, futbolininkas, treneris.
  • Silvia Marlene Favela Meraz, Meksikos aktorė. Ji taip pat dirbo modeliu.
• 1979 m. – Deividas Hylis, Šiaurės Airijos futbolininkas, Sunderland klubo puolėjas ir Šiaurės Airijos rinktinės pagrindinis puolėjas.
• 1980 m.:
  • Jason Čulina, kroatų kilmės australų futbolininkas, Australijos rinktinės ir Gold Coast United klubo saugas.
  • Salvadoras Kabanjasas, Paragvajaus futbolininkas, Meksikos komandos Club América puolėjas.
  • Veinas Maiklas Bridžas, Anglijos nacionalinės ekipos ir Manchester City klubo kairės pusės gynėjas.
• 1985 m. – Salomonas Armandas Magloiras Kalu, futbolininkas, Dramblio Kaulo Kranto rinktinės ir Chelsea klubo puolėjas.

• 1579 m. – Stanislovas Hozijus, Katalikų bažnyčios veikėjas, kardinolas, teologas (g. 1504 m.).
• 1585 m. – Jermakas, Dono kazokų atamanas, vienas pirmųjų Sibiro užkariautojų (g. 1532 m.).
• 1864 m. – Romualdas Traugutas, generolas, paskutinis 1863 m. sukilimo diktatorius (g. 1826 m.).
• 1868 m. – Žakas Bušė de Pertas, prancūzų archeologas, poetas, rašytojas (g. 1788 m.).
• 1895 m. – Frydrichas Engelsas, vokiečių socialistas, politinis veikėjas bei filosofas (g. 1820 m.).
• 1957 m. – Heinrich Otto Wieland, 1927 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[7] (g. 1877 m.).
• 1961 m. – Francas Vendelinas Zeidelis, vokiečių politikas, nuo 1957 iki 1960 m. Bavarijos ministras pirmininkas (g. 1901 m.).
• 1962 m. – Merlin Monro, viena iš įžymiausių XX amžiaus kino žvaigždžių, sekso simbolis ir pop kultūros ikona (g. 1926 m.).
• 1970 m. – Josef Laurenz Kunz, austrų ir amerikiečių teisininkas. teisėtyrininkas tarptautininkas, Toledo universiteto profesorius (g. 1890 m.).
• 2002 m. – Daniel Jerome Kelly, muzikantas, The Kelly Family narys ir tėvas (g. 1930 m.).
• 2003 m. – Paulis Kalva, latvių vertėjas, poetas. Vienas žymiausių lietuvių literatūros vertėjų į latvių kalbą (g. 1919 m.).
• 2019 m. – Toni Morrison, JAV rašytoja, Nobelio literatūros premijos laureatė. Jos romanai pasižymi epinėmis temomis, vaizdingais dialogais ir puikiai apibūdintais blogaisiais knygų herojais. Geriausiai žinomi Toni Morrison romanai yra The Bluest Eye, Song of Solomon ir Beloved, kuris 1988 m. laimėjo fantastikos Pulicerio premiją. Pagal jos kūrinius buvo pastatyta spektaklių ir filmų (g. 1931 m.).
• 2020 m. – Agafonas Iakovidis, graikų folkloro dainininkas. Jis su grupe „Koza Mostra“ atstovavo Graikijai 2013 m. Eurovizijos dainų konkurse su daina „Alcohol Is Free“ (liet. Alkoholis už dyką) (g. 1955 m.).