Garų jūra (lot. Mare Vaporum, 13° š. pl. 4° r. ilg. / 13°š. pl. 4°r. ilg. / 13; 4) – Mėnulio jūra, esanti centrinėje matomosios Mėnulio pusės dalyje.^[1]

Garų jūra tikriausiai užima seną smūginį baseiną ar didelį kraterį, jos medžiaga yra iš Erastoteno periodo (prieš 3,2−1,1 mlrd. metų), apylinkių medžiaga senesnė, iš vėlyvojo Imbrio (>3,2 mlrd. metų).^[2]

Garų jūra yra beveik Mėnulio matomosios pusės centre, šiek tiek į šiaurę ir į rytus. Skersmuo 245 km, plotas 55 000 km².^[3] Nuo Lietų jūros šiaurės vakaruose ją riboja Apeninų kalnai (6, žr. schemą), nuo Giedros jūros šiaurės rytuose − Hemo kalnai (9, Montes Haemus). Vakaruose jūra susisiekia su Kaitros įlanka (5, Sinus Aestuum). Jūros šiaurės vakarų pusėje yra maža Tikėjimo įlanka (7, Sinus Fidei). Jūros rytinėje pusėje ryškus krateris − Manilijus (8, 39 km skersmens).