Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Dakotų kalba (Dakhótiyapi, Dakȟótiyapi) – sijų kalbų šeimai priklausanti kalba, vartojama indėnų dakotų (sančių). Nors laikoma atskira kalba, lingvistiškai ji greičiau sudaro dvi iš trijų sijų tarmių (kita – lakotų). Dakotų kalbą vartoja ~21 tūkst. žmonių, gyvenančių daugiausia Pietų Dakotoje ir Šiaurės Dakotoje, taip pat vietomis Minesotoje, Nebraskoje ir Kanadoje (Saskačevane).

Išskiriamos dvi dakotų kalbos tarmės, kurios, savo ruožtu, turi patarmes:

• rytų dakotų: sančių ((Isáŋyáthi: Bdewákhatuŋwaŋ, Waȟpékhute), sisteonų (Sisítuŋwaŋ, Waȟpétuŋwaŋ);
• vakarų dakotų: janktonų (Iháŋktȟuŋwaŋ), janktonajų (Iháŋktȟuŋwaŋna), aukštutinių janktonajų (Wičhíyena).

Gramatinė žodžių tvarka: veiksnys–papildinys–tarinys. Plačiai vartojami polinksnius. Veiksmažodžiai turi aktyvią, pasyvią ir tranzityvią nuosakas. Turi 3 asmenis, kaitomi skaičiais (vienaskaita, dviskaita, daugiskaita). Asmenų kaitymo morfologija sudaroma kaitant priešdėlius, o daugiskaitoje pridedama galūnė -pi. Vartojamos enklitinės dalelytės. Jos kaitomos giminėmis.

• dak Duomenys apie kodu „dak“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com